- žioravimas
- žiorãvimas sm. (1) BŽ28, NdŽ, KŽ, DŽ1 → žioruoti 2: Tada rainius išbėgo į girią ir pagavęs atnešė tris švento Jono vabalėlius, nuo kurių žioravimo tuoj šviesiau buvo pirtyje A.Vaičiul. Tai buvo nematytas žioravimas ir žvilgėjimas, liepsnojimas ir mirgėjimas Mš.
Dictionary of the Lithuanian Language.